Kaip pavadinti žmones, rašančius tekstus interneto puslapiams, SEO straipsnius, teminius straipsnius į interneto žiniasklaidą, blogus? Tiesiog rašytojais? Na, jie juk nestoja į rašytojų sąjungą, kad gautų tokį skambų titulą… Vienas iš artimiausių pavadinimų galėtų būti „interneto žurnalistai“. Pasiaiškinkime, kodėl.
Žurnalistas yra žmogus, kuris renka, apdoroja, pateikia visuomenei viešą informaciją siekdamas ją informuoti, suformuoti nuomonę ir sukelti diskusiją. Informacijos pateikimo būdai yra įvairūs – spausdinti leidiniai, televizija, radijas, o taip pat ir internetas. Interneto žurnalistas paprastai specializuojasi ne temomis apie internetą, o informacijos publikavimu internete. Pamenu, dar studijų metais mačiau filmą, kaip dirba ateities žurnalistas su nešiojamu kompiuteriu ir kamera – iš įvykio vietos ruošia tiek tekstinį reportažą, tiek pateikia nuotraukas, tiek publikuoja video interviu. Toks buvo ateities žurnalisto įsivaizdavimas 2000-siais. Praėjus 12 metų tai yra visiškai normalu ir realu, nes nuotraukas, video ir tekstą gali padaryti bet kas – pasižiūrėkite į pilietinės žiniasklaidos portalus (Ikrauk.15min.lt, Pilietis.delfi.lt ir Bendraukime.lrytas.lt).
SEO tekstų rašytojas, blogeris ar reklaminių tekstų kūrėjas gali pateikti visų formatų informaciją internetui. Dėl to jis gali būti vadinamas interneto žurnalistu.
Pats informacijos paruošimo procesas tiek laikraštyje, tiek SEO straipsnyje yra labai panašus. Skirtingi tik reikalavimai tekstui. Laikraštis dar laikosi kažkokio objektyvumo lygio, tuo tarpu tinklaraštis atvirai deklaruoja savo subjektyvumą. Tai reiškia, kad laikraštyje informacija ruošiama naudojantis kuo įvairesniais šaltiniais, tuo tarpu tinklaraštyje – asmeniškai pasirenkamais (arba rekomenduotais) šaltiniais. Straipsnis tradicinėje žiniasklaidoje paremiamas tam tikrų šaltinių citatomis, SEO straipsniuose citatų vengiama, nors tekstai rašomi ir remiantis keliais šaltiniais (Wikipedija, įvairūs aiškinamieji straipsniai, konkurentų puslapių informacija). SEO straipsnyje šaltiniai nėra nurodomi, tačiau tai tik dėl stilistikos. Bet kuriuo atveju tekstų rašytojas gali nurodyti šaltinius, jei tik yra toks kliento pageidavimas.
SEO straipsniai laikomi reklaminiais, nes reklamuojamas tam tikras produktas ar paslauga. Tradicinėje žiniasklaidoje vyrauja kiek kitos požiūris į reklamą, tačiau jos neišvengiama. Jei cituojamas kažkoks verslininkas, parašoma, kokios tai įmonės atstovas. Ar tai ne įmonės reklama?..
Tekstų kokybė kol kas yra silpnoji interneto žurnalistų vieta, nes čia svarbiau yra teksto kiekis, raktinių žodžių skaičius, o ne kokybė. Nepaisant to, kokybė nuolatos gerėja dėl naujų Google reikalavimų turiniui. Artimiausiu metu tekstai internete turėtų smarkiai pagerėti. Vis daugiau ir daugiau verslininkų suvokia, kad prasta stilistika kenkia įmonės reputacijai, todėl investuoja į tekstus daugiau. Čia galioja rinkos dėsniai – geresnė kokybė už didesnę kainą.
Belieka išsilavinimo momentas. Kiek iš interneto tekstų rašytojų ragavo žurnalistikos mokslų? Labai mažai. Jei būtų įmanoma surengti internetinius žurnalistikos kursus, trunkančius keletą mėnesių, interneto tekstų kokybė pagerėtų, o rašantieji taptų kur kas sąmoningesni ir jaustų didesnę atsakomybę už į viešumą paleistus žodžius.
Mariau, visiškai su tavimi nesutinku. Jeigu žurnalistu laikai žmogų, kuris renka, analizuoja, apibendrina ir pateikia viešai informaciją, tai žurnalisto etiketes galima užkabinti ir politikams, jų patarėjams, bankų analitikams, sociologams, mokslo darbus rašantiems magistrantams, doktorantams, viešųjų ryšių atstovams.
Reklaminiai tekstai yra reklaminiai tekstai. Taip, juos žurnalistai kartais (dažnai) rašo, taip, žiniasklaidos priemonės kartais (dažnai) juos spausdina, publikuoja, bet tai yra nukrypimas, o ne taisyklė. Šiaip jau, žurnalistas, kuris rašo reklaminį straipsnį, jau pakliūva į interesų konfliktą, nes jo pareiga – objektyviai informuoti visuomenę, pasinaudojant visokeriopa informacija (ir nevieša), atskleisti reiškinius, blogybes.
Tavo minimas pareigų ir atstovaujamos įmonės nurodymas yra ne reklama, o skaidrumas. Gali visada rašyti, kad „vienos įmonės vadovas”, bet tada straipsnio patikimumas mažėja.