Rašytojų būna įvairių. Kaip ir terminų jiems apibūdinti. Kuriai grupei būtų galima prisiskirti? Pabandysime apžvelgti keletą pagrindinių su rašymu susijusių terminų ir aiškiai paaiškinti, kas yra kas.
Grafomanas. Neigiamas rašytojo pavadinimas, kuris buvo suformuotas sovietiniais metais. Kaip ir visi psichikos sutrikimų turintys, taip ir patologiniu potraukiu daug ir apie bet ką rašyti kenčiantys asmenys Sovietų Sąjungoje buvo paverčiami idiotais, ir suformuojamas neigiamas visuomenės požiūris. Iš tikrųjų Grafomanija yra psichinė liga, kai ligonis ištisai rašo tam tikrus susijusius ar nesusijusius žodžius. Potraukis rašyti daug ir neprofesionaliai apie bet ką taip pat buvo priskirtas grafomanijai, todėl tai nereiškia, kad žmogus yra mirtinas ligonis. Tiesiog rašydamas jis patenkina savo psichikos diktuojamus poreikius.
Žurnalistas. Tai žiniasklaidoje dirbantis rašytojas profesionalas. Žurnalistai – vieninteliai rašytojai, turintys savo oficialią profesiją ir mokymo įstaigas, kuriose jie yra ruošiami. Žurnalistai ne tik rašo tekstus apie aktualijas, tam tikroms visuomenės grupėms svarbią informaciją, bet ir profesionaliai renka informaciją iš skirtingų šaltinių. Tai yra pagrindinis skirtumas nuo kitų rašytojų rūšių. Žurnalistai taip pat paprastai priklauso profesinei bendruomenei (Žurnalistų sąjungai). Jie dirba ne sau, o tam tikram oficialiam žiniasklaidos leidiniui.
Blogeris. Nepriklausomas ir pilietinis rašytojas, kuris renka ir parengia informaciją dažniausiai nebūdamas profesionaliu rašytoju. Skiriasi tik jo rašymo stilistika, kuri paprastai yra unikali, nesuvaržoma tam tikrų leidinių reikalavimų informacijos pateikimui. Savo paruoštą informaciją dažniausiai publikuoja savo leidinyje arba kelių bendraminčių leidiniuose. Pastaruoju metu pastebimas kylantis bendradarbiavimas tarp tradicinės interneto žiniasklaidos ir blogerių, tačiau tik dėl to, kad siekiama gauti kuo daugiau pigaus arba iš viso nemokamo kokybiško turinio.
Rašytojas. Rašytojas paprastai siejamas su tekstų rašymu apskritai, tačiau šiame kontekste tai yra specialybė – grožinės literatūros autorius. Kaip ir žurnalistai, taip ir rašytojai yra vienijami tam tikros profesinės organizacijos. Rašytojas turi ir konkretesnių „pavadinimų“ pagal rašomos kūrybos rūšį – dramaturgas (rašantis dialogus teatrui), poetas (rašantis eiliuotą ar baltąją poeziją), romanistas (rašantis romanus), eseistas(rašantis esė), novelistas (rašantis trumpesnius kūrinius nei romanas – apsakymus bei apysakas) ir t.t.
Tekstų kūrėjas („Copywriter“). Reklaminių tekstų kūrėjas, rengiantis tekstus apie asmenis įmones, prekes ir paslaugas. Tai tas tekstų rašytojas, kuris rašo tekstus reklamoms, interneto svetainėms, bukletams ir lankstinukams. Dažnai „kopyraiteris“ susiejamas su gana siaura reklamos agentūros specifika, tačiau jo darbas yra kur kas platesnis. Gaila, kad jis dar neturi normalaus lietuviško atitikmens, nes „tekstų kūrėjas“ yra per daug bendrinis terminas, apimantis visų tekstų kūrimą.
Profesiniai rašytojai. Išskyriau šią grupę rašytojų, kaip atskirą labai nenoriai. Profesinės informacijos rengėjai yra tam tikrų specialybių atstovai, kurie tarpusavyje neturi labai daug ką bendro. Dėl to skirstyti juos reiktų konkrečiau. Teisininkai ruošia įvairias įstatymus, sutartis, nutartis, pretenzijas, išaiškinimus ir kitą teisinės stilistikos informaciją. Techninės informacijos rengėjai ruošia programų aprašymus, instrukcijas, įvairius projektus, verslo planus, net vaistų lapelius. Mokslininkai ruošia publikacijas, monografijas ir kitokio pobūdžio mokslinius darbus, kuriems būdingas visiškai kitoks klasifikavimas. Šioje srityje yra pastebima tokia situacija, kad informacija yra prieinama ir įdomi ne plačiajai visuomenei, o tik tam tikros profesijos atstovams ir bendruomenėms. Lietuvos rinka yra maža, dėl to tam tikrų sričių profesionalų nėra daug, kad apsimokėtų leisti leidinius tik labai siauroms grupėms. Dėl to ši sritis yra gana problematiška.
Štai ir visos tekstų kūrėjų rūšys. Įdomu tai, kad nėra daug universalių rašytojų, galinčių apimti visas sritis, nors teoriškai galimybių yra – Žurnalistikos mokslų daktaras, rašo publikacijas apie žiniasklaidą, analizuoja tendencijas, taip pat dirba viename iš šalies dienraščių, o to, ko negali publikuoti laikraštyje, publikuoja savo asmeniniame tinklaraštyje su aiškia asmenine nuomone. Savo draugams verslininkams paruošia tekstus jų interneto svetainėms, bukletams. Laisvu laiku rašo poeziją ir apsakymus, priklauso Rašytojų sąjungai ir Žurnalistų sąjungai. Kadangi rašo daug ir visur, aplinkiniai jį dar vadina grafomanu, nors pas psichiatrą jis gal ir nesilanko… Kiek tokių žmonių yra Lietuvoje? 😉
P.S. Man pačiam iki tokio universalaus trūksta tik 2 sričių – Profesinio rašytojo ir grafomano (tiesa, su poezija jau kuris laikas nebedraugauju, bet esant reikalui, manau, pateikčiau keletą „perliukų”)