Krovinių gabenimas jūra, kaip ir bet kuri kita paslauga, susijusi su transporto organizavimu iš taško A į tašką B. Nors daugelis žmonių to nežino, tai vis dar yra viena pagrindinių krovinių gabenimo formų.
Taigi ką verta apie tai žinoti?
Tais laikais, kai pasaulis dar nebuvo globalus, laivyba buvo tokia svarbi, kaip šiandien yra lėktuvai. Jie buvo atsakingi ne tik už prekių importą ar eksportą, bet ir už žmonių gabenimą. Tačiau vystantis aviacijos pramonei ir modernizuojant automobilių pramonę, laivų vaidmuo šiek tiek sumažėjo. Tačiau jie vis dar yra pageidaujamas įvairių sunkiasvorių prekių gabenimo būdas.
Tarptautiniame eisme jūrų ekspedijavimas apima net 70% visų rūšių krovinių pervežimo. Nors ne visi tai žino, dauguma prekių, išskyrus greitai gendančius produktus, mus pasiekia vandens keliais. Jūrų maršrutai leidžia gabenti įvairių rūšių krovinius, kurių kubatūra labai įvairi, beveik neribota. Visapusiškas paslaugos perdavimas ekspeditoriui leidžia pasinaudoti visais jos privalumais, nesijaudinant dėl kelyje kylančių sunkumų. Kryptis verslui ir kelionėms atsiveria į visus Europos didžiausius uostus.
Sausumos transportas taip pat dažnai derinamas su jūrų transportu, ypač siunčiami kroviniai sunkvežimiais į Švediją ar Vokietiją, nes sunkvežimį keltu, plaukiantį per Baltijos jūrą, nusiųsti daug lengviau nei sausuma. Keliaujant keltu automobilis nejuda, o tai leidžia sutaupyti degalų ir gerokai sumažinti kelionės išlaidas. Kelto bilieto įsigijimo kaina paprastai yra mažesnė nei kelionė sausuma. Sutrumpėja ir kelionės laikas, nes keltai plaukia gana greitai, o tai teigiamai įtakoja prekių pristatymą laiku ir leidžia vairuotojui pailsėti kelionės metu. Plaukimo metu daugelis vairuotojų pasinaudoja ir privalomu poilsiu, leidžiančiu pradėti dirbti iškart pasiekus tikslą. Todėl gabenimas keltu yra pelningas tiek pačiam darbuotojui, kuris mažiau laiko skiria kelionėms, tiek jo darbdaviui, kuris sumažina su transportu susijusias išlaidas.