„Laisvieji“ straipsniai

Rašau straipsnius pagal užsakymą jau daugiau nei metai. Per tiek laiko pasitaikė gal kokie pora atvejų, kai klientai nesumokėjo už tekstus. Jų buvo nedaug, dėl to jokių veiksmų nesiėmiau. Tekstai guli sau, klientai irgi sau, bet ką daryti, kai klientas užsako daugiau straipsnių ir už juos nesumoka? Kreiptis į teisėsaugą? Kažin ar verta?.. Paruoštus tekstus reikia publikuoti ir priversti juos užsidirbti bent „savikainą“. Tokius straipsnius vadinu „laisvaisiais“.

„Laisvieji“ straipsniai – tai tokie tekstai, kurie niekam nepriklauso ir ieško savo šeimininko. Autoriui tų tekstų lyg ir nereikia, nes iš jų jokių pajamų negauna, tačiau yra situacijų, kai laisvieji straipsniai gali uždirbti pinigus, nors ir simboliškai. Kaip tai padaryti?

Pirmiausiai, reiktų aptarti situacijas, kada tie „laisvieji“ straipsniai atsiranda. Dažniausias atvejis yra ne iš nesąžiningų klientų, bet tos situacijos, kai klientas netinkamai paaiškina, ko jis nori, ir rašytojas parašo tekstą, kuris klientui netinka iš esmės. Tiesiog netinka, ne apie tai, kas buvo sumanyta. Taip, tai komunikacijos problema, tačiau ji neturėtų būti sprendžiama grasinimais ir pykčiais. Nieko tokio, jei klientas ne taip paaiškino. Sugaišus papildomai laiko, išsiaiškinsite, ko iš tiesų reikėjo ir parašysite puikų straipsnį, už kurį bus sumokėta. Pirmasis straipsnio variantas neturėtų dingti, nes jis yra unikalus ir geras SEO straipsnis.

Antras dažniausiai būdas yra jau minėtas nesumokėjimo atvejis. Taip, jis nemalonus, tačiau nereiktų labai ilgai graužtis. Tiesiog tas paruoštas tekstas gali būti išpublikuotas neminint užsakovo prekės ženklo. Vietoj jo galima išpublikuoti tokį tekstą skliausteliuose: (čia gali būti Jūsų įmonės pavadinimas: vardas@pastas.lt). Tokiu būdu pranešite, kad parduodate reklamą konkurentams.

Trečias būdas yra gana keistas ir retas. Tiesiog autoriui kyla kažkokių minčių, kurias jis nori užrašyti. Kadangi mintys yra susijusios su konkrečia verslo sritimi, reiškia galima tokį tekstą sėkmingai panaudoti reklamos talpinimui.

Reklamos talpinimas yra daromas labai paprastai. Vietoj buvusio užsakovo įmonės pavadinimo, paslėpto po žvaigždutėmis yra rašomas naujojo užsakovo pavadinimas, daromos kelios korekcijos ir įdedama nuoroda į naujojo kliento puslapį. Už tai galima paimti ir 10 ir 50 litų, priklausomai nuo srities ir straipsnio randamumo Google. Jei neturite, kur publikuoti, susikurkite puslapį arba tinklaraštį tokio tipo straipsniams. Su laiku jis taps gana vertingas ir straipsnius galėsite pasiūlyti kitiems rinkos žaidėjams. Galima, aišku, ir lietuviškose straipsnių direktorijose talpinti, bet pas save geriau. Blogą susikurti galima per keliolika minučių, tad straipsnis niekur nebedings stalčiuje.

Štai dabar „laisvasis“ straipsnis turi naują šeimininką, o autoriui atnešė nors ir simbolines, bet šiokias tokias pajamas.

Neetiška? O už darbą nesumokėti yra etiška? Net jei klientas netinkamai paaiškino ir pateikė netikslią darbo užduotį, atlygis turėtų būti mokamas, nes darbas buvo padarytas, laikas sugaištas. Čia etika yra labai trapi, nes gana dažnai tenka girdėti, kad už darbą nesumokėjo…

P.S. Pats turiu antro ir trečio būdo laisvųjų straipsnių apie oro uostą ir parkavimą bei keliones 🙂

http://keliones.straipsnis.lt 

http://4rent.lt/stovejimo-aiksteles-parkingas-oro-uostas/

Share

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *