SEO straipsniai – spamas 2.0

Jau kelerius metus rašau SEO tekstus ir straipsnius. Matau, kaip keičiasi Google reikalavimai, kaip keičiasi ir tekstai, bei požiūris į juos. Tuo tarpu, kai indai rašo Copyscape pass tekstus už 2-5 dolerius, lietuviai tik tik pajudėjo iš vietos su visu SEO traukiniu. SEO tekstų rašytojų pradėjo dygti, kaip voveruškų po lietaus, tačiau ar susimąstoma, kas iš tikrųjų tie tekstai, kokią naudą jie duoda žmonėms?

SEO tekstai yra šiukšlės. SEO straipsniai yra SPAMas 2.0. Jų nauda skaitytojui – niekinė. Jie teršia internetą!

Kai baigsite putotis ir mėtyti į mane akmenis, ramiai atsisėskite, įsipilkite kavos ar arbatos, ir pagalvokite, kokia buvo jūsų reakcija, kai ieškodami informacijos apie medinius langus, pirmosiose pozicijose Paieškoje radote kažkokius neaiškius rašinėlius, o ne patarimus su iliustracijomis, kaip tuos langus išsirinkti, įstatyti, ir kiek visa tai kainuoja? Kai reikia peržiūrėti 20 puslapių, kol randi kažką naudingo, ima siutas. Taip pat jaučiasi ir paprastas skaitytojas, kuriam greitai reikia informacijos. Kas dėl tokios situacijos kaltas? Pats Google! Aukštindamas turinį, jis nepakankamai gerai išaiškino, kaip turi atrodyti kokybiškas turinys, kiek nuorodų turi į jį vesti, kokio senumo reikia sulaukti. Dėl to atsirado spekuliacijų tekstais rinka. Kurti turinį Google ragina jau 10 metų, todėl natūralu, kad neilgi straipsniai su nuorodomis į „platesnius šaltinius“ išpopuliarėjo gana greitai. Keitėsi tik reikalavimai raktinių žodžių skaičiui (keyword density). Kažkada jie buvo 6% viso teksto, paskui mažėjo iki 1%, dabar iš viso tereikia vos 3-5 raktinių žodžių, kad robotas suprastų, apie ką tas puslapis yra. Dabar tokie tekstai įgauna pagreitį ir tokį masiškumą, kad sunku ir suvaldyti tokią nereikšmingos informacijos laviną.

Situacija po truputį keičiasi. Vis daugiau ir daugiau įmonių, besirūpinančių savo pozicijomis Paieškoje, ima investuoti ne į paprastą SEO straipsnių rašymą ir nuorodų tinkle kūrimą, o į kokybišką turinį, kuris gali gauti nuorodų organiškai – niekieno neskatinamas, nepaperkamas, neįbrukamas per prievartą. Toks turinys kainuoja kur kas daugiau nei 2 centai už žodį ar 20 litų už 400 žodžių straipsnį „su mintimi“. Jo išliekamoji vertė taip pat kyla ir yra labai daug šansų, kad po metų šis turinys puikuosis pirmose vietose net ir be tūkstančių atgalinių nuorodų.

Situacija rinkoje gerėja, nors dar nežymiai. Kokybiškas ir naudingas skaitytojui tekstas vis dar sunkiai skinasi kelią. Pagrindinė jo forma – įmonės žurnalas (blogas) arba informaciniai aiškinamieji straipsniai.

Ar turėčiau jausti gėdą, kad šiukšlinu internetą pats? Gal ir turėčiau, bet gėdos jausmą dažniausiai nuplauna pinigai… Ar pasmerksiu kolegas, rašančius žemos kokybės SEO tekstus už 2-3 centus už žodį? Tikrai ne! Priešingai – skatinsiu juos tobulėti, kūrybiškiau žiūrėti į savo darbą, nes ateis laikas, kai SEO straipsniai turės tokią pačią reputaciją, kaip ir ilgi laiškai iš Afrikos su prašymais pasinaudoti sąskaita. Arba dar blogiau – pasididžiavimo pailginimo vaistai… Tada ir pasirodys, kas iš tikrųjų sugeba rašyti kokybiškai ir kūrybingai, o kas daro tik raktinių žodžių kratinius.

SEO tekstai yra nebloga rašymo mokykla. Jei žurnalistikos studentai pirmus metus mokosi daugiau nei pusmetį, o tik tada vieną mėnesį gauna padirbėti laikraštyje ar žurnale (pirmoji praktika) su pačių įvairiausių temų straipsniais, tai SEO rašytojas tai daro nuolatos. Po poros metų praktikos jis yra kur kas pranašesnis rašytojas, nei antro kurso žurnalistas, kuris gali pasigirti teorinėmis žiniasklaidos verslo žiniomis, bet ne praktiniais sugebėjimais. Šią situaciją plačiau panagrinėsiu kitame straipsnyje.

SEO tekstai yra SPAMas 2.0. Moralinės normos yra nustumiamos į antrą planą dėl noro pavalgyti, susimokėti kosminę kainą už šildymą, benziną, visavertiškai auginti vaikus. Kai šie poreikiai bus patenkinti, galėsime pakalbėti ir apie šiukšlinimo internete amoralumą.